10 šalių, kurios cenzūruoja internetą

Interneto cenzūra - tai kontrolė ir slopinimas, ką visuomenė gali pasiekti, peržiūrėti ar skelbti internete. Ją priima valstybės, asmenys ar organizacijos. Interneto cenzūros laipsnis įvairiose šalyse skiriasi. Dauguma demokratinių valstybių turi cenzūrą, tačiau kai kurios šalys taiko griežtą cenzūrą. Šalys cenzūruoja internetą dėl įvairių priežasčių, pvz., Kontroliuoti propagandos ir netikrų naujienų platinimą internete, užkirsti kelią prieigai prie nepadorių medžiagų, autorių teisių, priekabiavimo ir skatinti vietinių produktų naudojimą. Toliau pateikiamos šalys, kurios užtikrina aukštą interneto cenzūros lygį.

10. Kinija

Kinija įgyvendina griežtą interneto cenzūrą, vadinamą „Didžioji Kinijos ugniasienė“. Šalis siekia reguliuoti vidaus vartojimą internete, prieigą prie populiarių užsienio svetainių ir sumažinti tarpvalstybinį eismą. Didžioji ugniasienė apriboja prieigą prie populiarių svetainių, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ produktai, pvz., „YouTube“, „Search“ ir „Gmail“. Iš pradžių visuomenė prieštaravo interneto cenzūrai, tačiau laikui bėgant programa turėjo įtakos vidaus interneto ekonomikos plėtrai ir skatino šalies bendrovių plėtrą, mažinant užsienio organizacijų efektyvumą.

9. Saudo Arabija

Saudo Arabija turi veiksmingą ir veiksmingą internetinio cenzūros sistemą, kuri blokuoja medžiagą, kuri laikoma amoraliu pagal islamo įstatymus ir politinį turinį, kuris prieštarauja karališkajai šeimai ar nacionalinei politikai. Populiarios užsienio svetainės nėra užblokuotos, bet yra ribojamos. Paslaugos, pvz., Telegrama ir „Facebook“, yra apkraunamos duomenimis, neleidžiančiais bendrai naudoti vaizdo ir failų. Svetainės, skelbiančios neteisėtą turinį ir įžeidžiančias antislamiškas medžiagas, pvz., Azartinius lošimus, „X“ įvertintas medžiagas ir svetaines, skelbiančias piratinę medžiagą, kartais užblokuojamos. Teigiama, kad interneto cenzūra pasiteisino užkertant kelią džihado ir terorizmo skatinimo turiniui šalyje.

8. Vietnamas

Vietnamas priėmė Kinijos interneto cenzūros vadovą ir pavertė jį politiniu ginklu. Komunistinis režimas šalyje užtikrina, kad piliečiai nematytų antivyriausybinio ir ant komunistinio turinio. Nors daug cenzūros yra politinė, valstybė uždraudžia interneto dienoraščių kūrėjams ir socialinės žiniasklaidos vartotojams skelbti ar rinkti informaciją apie valdžios institucijas. Konstitucinis dekretas 72 įtvirtino nuostatas dėl interneto turinio filtravimo ir leidžia vyriausybei paimti medžiagą, kuri, jos nuomone, yra įžeidžianti ir kelia grėsmę šalies tradicijoms ir nacionaliniam saugumui.

7. Etiopija

Interneto laisvė Etiopijoje ir toliau mažėja nuo dešimtmečio pradžios, kai vyriausybė imasi priemonių, siekdama pažaboti pasikartojančius antivyriausybinius protestus, organizuojamus skaitmeninėse platformose. 2015 m. Lapkričio mėn. Protestai prieš Oromo žmonių marginalizaciją tapo demonstracijomis, siekiančiomis režimo pasikeitimo po to, kai studentai surengė demonstracijas sostinėje Adis Abeboje per socialines žiniasklaidos priemones. 2016 m. Spalio mėn. Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, o šalis patyrė interneto nutraukimą. Droselis ir išjungimas yra paplitusi praktika miesto aplinkoje.

6. Kuba

Kuba cenzūruoja internetą, užkertant kelią prieigai prie konkrečių svetainių ir apribodama prieigą prie interneto infrastruktūrą. 2006 m. Žurnalistai be sienų Kubą priskyrė „interneto priešui“ dėl interneto filtravimo politikos šalyje, o 2007 m. Vyriausybė atsipalaidavo cenzūros politikai, o piliečiams buvo leista turėti kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Kubiečiai gali prisijungti prie interneto tik per savo mobiliuosius telefonus, prisijungdami prie vieno iš daugelio viešųjų karštųjų taškų, kurie plinta tarp miestų.

5. Somalis

Mažiau nei 2% Somalio gyventojų turi prieigą prie interneto. Didelis procentas tų, kurie naudojasi internetu, yra šiauriniame regione, kuris yra palyginti taikus, palyginti su likusia šalies dalimi. Nepaisant mažo interneto ryšio, internetinė cenzūra yra labai praktiška. Cenzūra šalyje vykdoma uždarant internetą arba prieigą prie tam tikrų svarbių vyriausybei svarbių svetainių.

4. Sirija

Interneto cenzūra Sirijoje pasiekė aukščiausią tašką po to, kai 2011 m. Prasidėjo arabų pavasaris. Cenzūra buvo skirta pažaboti antivyriausybinius judėjimus, kurie augo socialinėje žiniasklaidoje, skatinančioje režimo kaitą. Nors internetas yra cenzūruojamas visoje šalyje, cenzūra vyrauja vyriausybės kontrolės regionuose. Vyriausybė blokuoja prieigą prie konkrečių svetainių, ypač tų, kurios susijusios su politika, žmogaus teisėmis, mažumomis ir tomis, kurios skelbia prieš vyriausybinę medžiagą.

3. Iranas

Iranas įgyvendina griežtą interneto cenzūrą, kai prieštaravimų ir X reitingų medžiagos yra visiškai uždraustos, o interneto svetainės, ypač socialinės žiniasklaidos priemonės, yra labai cenzūruojamos. Šalyje užblokuojama apie pusė 500 populiariausių pasaulio vietų. Amerikos ir Europos organizacijos surašo cenzūruotų svetainių sąrašą. Valstybė nuvyko ir užsitikrino, kad VPN ir įgaliotiniai nebūtų naudojami cenzūrai apeiti. Interneto greitis šalyje yra apribotas 128 kbps, o tai yra maždaug pusė greičio Jungtinėse Valstijose.

2. Eritrėja

Cenzūra Eritrėjoje tęsiasi nuo interneto, žiniasklaidos, reklamos ir net kalbos. Nors valstybė nepasinaudojo sudėtingomis interneto filtravimo sistemomis, vyriausybė nedvejodama blokuoja režimą kritikuojančias svetaines. Taip pat užblokuota prieiga prie „x“ įvertintų paslaugų ir kai kurių „Google“ paslaugų, pvz., „YouTube“.

1. Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėja cenzūruoja kiekvieną pilietybės aspektą, pradedant televizijos ir radijo turiniu iki mokyklos veiklos. Šiaurės Korėjos piliečiai naudoja tik išmaniuosius telefonus, pagamintus valstybėje. Šiaurės Korėjoje nėra žinomo interneto, tačiau vyriausybė sukūrė socialinių svetainių, tokių kaip „Facebook“, klonus. Šiaurės Korėjoje yra dvi „World Wide Web“ versijos. Aukšto rango valstybės pareigūnai ir atrinkti asmenys naudojasi saugoma interneto svetaine, o kiti yra prieinami visuomenei ir susideda iš kelių socialinių svetainių ir tūkstančių informacijos, skatinančios režimą. Dar blogiau, prie interneto galima pasiekti tik per telefono ryšį.