Bangladešo ministrai pirmininkai
Bangladešo Liaudies Respublika yra viena iš Pietų Azijos šalių ir sudaro didžiausią dalį Bengalijos rytų-lingvistinio regiono. Šalį supa Indija, Butanas, Nepalas ir Mianmaras. Bangladešas yra 8-oji populiariausia pasaulyje šalis, kurioje vidutiniškai gyvena 166 milijonai žmonių. Bengalų kalba, oficiali kalba, kuria kalbama šalyje, yra 7-oji pasaulio kalba. Bangladešas yra suvereni šalis, turinti daugiapartinę parlamentinę demokratiją. Vieningą vyriausybės sistemą sudaro vykdomoji valdžia, įstatymų leidėjas ir teismai. Vykdytojui vadovauja prezidentas, kuris taip pat paskiria ministrą pirmininką pasitikėjimu Parlamento dauguma. Ministras Pirmininkas yra vyriausybės vadovas ir vykdo vykdomuosius įgaliojimus. Jis taip pat yra Bangladešo kabineto vadovas. Nagrinėjami žymūs Bangladešo ministrai pirmininkai per istoriją.
Tajuddin Ahmad
Tajuddin Ahmad buvo pirmasis ministras pirmininkas ir laikinas Bangladešo vyriausybės vadovas Bangladešo išsilaisvinimo karo laikotarpiu 1971 metais. Jis buvo valstybininkas ir laisvės kovotojas, kuris laikomas didžiausią įtaką Bangladešo gimimo metu. Laikinojo vyriausybės vadovavimo metu jis sugebėjo suvienyti skirtingas Bangladešo pajėgas, įskaitant karines, politines ir kultūrines jėgas. Nuo 1960 m. Iki 1970 m. Pradžios jis buvo Awami lygos generalinis sekretorius, kuriam 1970 m. Jis vaidino svarbų vaidmenį renkantis Lygos daugumą parlamentui. Po rinkimų jis vedė derybas su tuometiniu prezidentu Yahya Khan dėl perėjimo valdybai. 1972 m. Lapkričio 3 d. Jis atsisakė savo, kaip ministro pirmininko, pareigos. 1974 m. Lapkričio 3 d.
Sheikh Mujibur Rahman
Sheikh Mujibur Rahman laikomas Bangladešo įkūrėju ir žmogumi, kuris tarnavo tiek kaip prezidentas, tiek premjeras. Jis buvo ministras pirmininkas nuo 1972 m. Sausio 12 d. Iki 1974 m. Sausio 24 d., Per kurį jis buvo vadinamas „Bangabandhu“, reiškiančiu Bengalijos draugą. Rahmanas taip pat buvo Awami lygos lyderis ir buvo akredituotas kaip vienas iš pagrindinių išlaisvinimo judėjimo veikėjų. Savo kadencijos metu ministras pirmininkas savo konstitucijoje priėmė įstatymus, skelbiančius socializmą ir pasaulietinę demokratiją. Jo vyriausybė susidūrė su keliais iššūkiais, įskaitant nedarbą, korupciją, badą ir skurdą. Vyriausybė taip pat buvo apkaltinta žmogaus teisių pažeidimais per saugumo pajėgas. Bangladešo vystymasis sumažino jo taikymą vienai partijai ir politinį cenzūrą. 1975 m. Rugpjūčio 15 d. Jis buvo nužudytas kariuomenės pareigūnų, kai jis tarnavo kaip prezidentas.
Muhammad Mansur Ali
Muhammadas Mansuras Ali buvo artimas jo pirmtako Majiburo Rahmano, kuris paskyrė jį į Bangladešo Ministro Pirmininko pareigas 1975 m. Sausio 25 d., Metu. Mansuras buvo pagrindinis šešių taškų judėjimo, kurį vedė Majiburas Rahmanas, veikėjas. Jis buvo finansų ministras vyriausybėje, kuri buvo įkurta po Bangladešo išlaisvinimo 1971 m. Kaip ministras pirmininkas, jis padėjo savo politiniam draugui ir tada prezidentui Mujibui, Awami lygai, kuri buvo vienintelė legalizuota politinė partija. 1975 m. Rugpjūčio 15 d. Jis buvo nužudytas kartu su šeima.
Darbo evoliucija
Ministro Pirmininko postas Bangladešo istorijoje buvo panaikintas tris kartus. Šie laikotarpiai buvo nuo 1975 m. Iki 1978 m., Nuo 1982 m. Iki 1984 m. Ir vėl nuo 1990 m. Iki 1991 m. Dabartinė premjeras Sheikh Hasina buvo paskirtas į biurą 2009 m. Ji yra dukra Sheikh Mujibur Rahman, kuris buvo antrasis premjeras Bangladešo ministras.
Įsakymas | Bangladešo ministrai pirmininkai (arba lygiaverčiai vyresnieji patarėjai) | Terminas (-ai) Tarnyboje |
---|---|---|
1 | Tajuddin Ahmad | 1971-1972 |
2 | Sheikh Mujibur Rahman | 1972-1975 |
3 | Muhammad Mansur Ali | 1975 m |
Laisvas | 1975-1978 | |
4 | Mashiur Rahman | 1978-1979 |
5 | Shah Azizur Rahman | 1979-1982 |
Laisvas | 1982-1984 | |
6 | Ataur Rahman Khan | 1984-1986 |
7 | Mizanur Rahman Chowdhury | 1986-1988 m |
8 | Moudud Ahmed | 1988-1989 |
9 | Kazi Zafar Ahmed | 1989-1990 m |
Laisvas | 1990-1991 m | |
10 | Khaleda Zia | 1991-1996; 2001-2006 m |
11 | Muhammad Habibur Rahman | 1996 m |
12 | Sheikh Hasina | 1996-2001 m |
13 | Latifur Rahman | 2001 m |
14 | Iajuddin Ahmed | 2006-2007 m |
15 | Fazlul Haque | 2007 m |
16 | Fakhruddin Ahmed | 2007-2009 m |
17 | Sheikh Hasina | 2009 m |