Dauguma katastrofiškų vulkaninių išsiveržimų

Žmones įvairiais būdais veikia ugnikalnių išsiveržimai. Nors kai kurie iš šių rezultatų yra stebėtinai geri, kiti yra tiesiog katastrofiški. Mes žiūrime į ugnikalnių išsiveržimus, kurių pasiekimai išplito į XX a. Ir Naujo tūkstantmečio žmonių daugumą.

„Blogi“ būdai, kuriais ugnikalniai paveikia žmones, paprastai yra akivaizdūs. Jie gali apimti pastatus, namus, laukus ir kelius, kurie tampa nenaudojami, nes jie yra uždengti po pelenų piliakalniais. Be to, tais atvejais, kai pelenai ir dūmai prasiskverbia į atmosferą, žmonėms gali būti labai sunku kvėpuoti ir dėl to nukentėjusiems žmonėms sukelti gyvybei pavojingas sąlygas. Nors lavos srautai yra pernelyg lėtai, kad galėtų važiuoti per žmones, jie tikrai gali eiti per kelius, namus ir kitus tokius infrastruktūros komponentus ir galiausiai juos visiškai sunaikinti. Nors evakuacija atrodo akivaizdi galimybė, dažnai neįmanoma evakuoti didelių gyventojų, ypač kai prieš išsiveržimą yra mažai įspėjimo. Tokie aspektai, kaip šie, daro vulkanus taip destruktyvius. Kita vertus, povandeniniai ugnikalniai gali statyti naujas salas ir sausumos masę, tręšti dirvožemius, nes jie kaupia pelenus ir azoto turinčius komponentus. Be to, žvelgiame į ugnikalnius, kurie nuo 1900 m. Tiesiogiai paveikė daugumą žmonių, daugiausia neigiamai.

Vulkanas, turintis didžiausią įrašų skaičių

Neseniai EM-DAT ėmėsi iniciatyvos nustatyti asmenų, nukentėjusių nuo individualių ugnikalnių išsiveržimų, skaičių, remiantis 1900–1515 m. Pasauliniais įrašais. Šioje duomenų bazėje pateikta statistika yra tikrai šokiruojanti. Dauguma žmonių, nukentėjusių nuo vieno ugnikalnio išsiveržimo, įvyko 1991 m. Birželio 9 d. Filipinuose. Šis vienintelis vulkanas paveikė apytiksliai 1 036 065 žmones šioje vietovėje. Išbėrimas vadinamas „Pinatubo vulkano kalnu“, ir tai įvyko po to, kai vulkanas liko ramioje vietoje beveik 400 metų. Jis buvo žinomas kaip aktyvus tam tikru metu per pastaruosius 1 000 metų ir netgi buvo netinkamos geoterminės plėtros vieta. Kalnas buvo laikomas „Apo Namalyari“, dieviškojo subjekto, vadinamo „Aeto“ žmonių, gyvenusių čia, namuose. Tai sukėlė tokį didžiulį sunaikinimą dėl vėluojančių evakuacijos pastangų konvergencijos, milžiniškų purvų, didelės spartos dujų ir karšto pelenų lavinų ir vulkaninių pelenų šimtų mylių.

Kiti tolimieji pasiekimai

Antrą kartą atvykę į 1992 m. Balandžio 9 d. Nikaragvoje išsiveržė ugnikalnis, kuris paveikė apie 300, 075 žmonių gyvenimą. Apskaičiuota, kad 2006 m. Rugpjūčio 14 d. Ekvadore įvyko vulkaninis išsiveržimas 33 013 žmonių. 1969 m. Indonezijoje įvyko du vulkaniniai išsiveržimai ir 1982 m. Balandžio 5 d.

Galutiniai Takeaways

Vulkanai gali sukelti daug sunaikinimo. Galimybė sunaikinti viską, kas ateina, vulkaninis išsiveržimas gali būti pražūtingas vietiniams jų apylinkių gyventojams, kaip tai įrodo EM-DAT statistika. Svarbiausi veiksniai, sukeliantys tokį didelį aukų skaičių, yra apylinkės gyventojų tankumas, pati ugnikalnio išsiveržimo apimtis ir mastas. Taip pat, kaip matyti iš šalių, kurios patyrė duomenis, gyvenimas salose ar pakrantės zonose didina riziką, nes tokios vietos gali būti artimos gedimams ar sprogimams, todėl labiau jautrūs seisminiams ir vulkaniniams įvykiams.

Vulkaniniai išsiveržimai, turintys įtakos žmonėms

Filipinai (1991 m. Birželio 9 d.) Filipinai (1993 m. Vasario 6 d.) Ekvadoras (2002 m. Lapkričio 3 d.)
ReitingasVulkaninio išsiveržimo vieta, dataSusiję žmonės
11, 036, 065

2Nikaragva (1992 m. Balandžio 9 d.)

300, 075
3Ekvadoras (2006 m. Rugpjūčio 14 d.)300, 013
4Indonezija (1982 m. Balandžio 5 d.)300 000
5Indonezija (1969 m.)250 000
6Komorai (2005 m. Lapkričio 24 d.)245 000
7165, 009
8Papua Naujoji Gvinėja (1994 m. Rugsėjo 19 d.)152, 002
9Indonezija (2002 m. Spalio 24 d.)137, 140
10128, 150