Jungtinės Tautos - tarptautinės organizacijos istorijoje

Steigimas

Prieš sudarant Jungtines Tautas (JT), 1919 m. Įkurta Tautų lyga buvo atsakinga už tarptautinio bendradarbiavimo ir taikos skatinimą. Tačiau jo svarba sumažėjo 1930-aisiais, kai ašies galios įgijo įtaką, sukeldamos Antrojo pasaulinio karo. 1942 m. Pasirašyta „Jungtinių Tautų deklaracija“, kad oficialiai paskelbtų sąjungininkių bendradarbiavimą Antrojo pasaulinio karo metu. Taip pat šiais laikais terminas „Jungtinių Tautų“ įkūrė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winston Churchill ir JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas. Pirmasis oficialus bandymas steigti JT prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Chartijos rengimo JT tarptautinėje organizacijoje vykusioje konferencijoje, įvykusioje 1945 m. Balandžio mėn. San Franciske, Kalifornijoje. Šiai konvencijai vadovavo Roosevelt, Churchill ir Sovietų premjeras Juozapas Stalinas, kuriame dalyvavo 50 valstybių vyriausybių atstovai, taip pat keletas nevyriausybinių organizacijų (NVO). Po dviejų mėnesių galutinė chartija buvo pasirašyta visų dalyvaujančių šalių, išskyrus Lenkiją, kuri tuo metu negalėjo išsiųsti atstovo į konferenciją, o 1945 m. Spalio 15 d. Pasirašė chartiją. Chartijos įgyvendinimą dalyvaujančių tautų vyriausybės, JT buvo oficialiai įsteigta 1945 m. spalio 24 d. Šio tarptautinio organizacijos steigimo tikslas buvo apsaugoti pasaulio ateities kartas nuo žalingo karo poveikio ir dar kartą patvirtinti tikėjimą pagrindines žmogaus teises. Taip pat buvo siekiama užtikrinti lygias teises visiems ir skatinti pasaulio žmonių teisingumą, laisvę ir socialinę pažangą.

Narystė

JT, tarpvyriausybinė organizacija, šiuo metu turi 193 valstybes nares. Šalys, dalyvaujančios pasirašant ir ratifikuojant Jungtinių Tautų Chartiją 1945 m., Vadinamos JT pirminėmis arba steigėjais. JT Saugumo Taryba turi penkis nuolatinius narius: žemyninę Kiniją, Rusiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir JAV. Visi šie nariai yra įgalioti vetuoti JT rezoliucijas, todėl jie vadinami „Big 5“, „P5“ arba „Permanent Five“. Kitos šalys prisijungė prie JT vėlesniais metais, vadovaudamosi nustatytais protokolais, kad taptų šios prestižinės pasaulio organizacijos nariais. Prašymo dėl JT narystės procesas paprastai yra susijęs su šalies prašymu narystei ir pareiškimu, kad ji yra pasirengusi priimti visus įsipareigojimus, išdėstytus JT Chartijoje. Po to JT Saugumo Taryba priima sprendimą ir priima rezoliuciją, kviečiančią JT Generalinę Asamblėją priimti šalį. Tuomet JT Generalinės Asamblėjos nariai priima savo rezoliuciją, įstodami naują šalį į JT.

Struktūra

Šeši pagrindiniai organai apibrėžia JT struktūrą. Būtent tai yra Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, JT sekretoriatas, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Trusteeship Council. Generalinė asamblėja yra vienintelė JT institucija, kuriai atstovauja visos 193 valstybės narės ir dalyvauja JT politikos formavimo funkcijose. Du trečdaliai Generalinės asamblėjos narių balsų turi priimti svarbius sprendimus taikos ir saugumo, biudžetų, naujų narių priėmimo ir kitų JT politikos sričių klausimais, o kiti mažiau reikšmingi klausimai reikalauja paprasto dauguma. JT Saugumo Taryba atlieka gyvybiškai svarbią JT funkciją, užtikrinančią tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Jame 5 nuolatiniai ir 10 nuolatinių narių, kurių kiekvienas turi vieną balsą, priima sprendimus dėl pasaulinių taikos ir saugumo klausimų, ir visi kiti JT nariai privalo priimti Tarybos veiksmus. Saugumo Taryba taip pat turi teisę leisti naudoti jėgą, kad būtų išspręstos pasaulinės taikos ir saugumo grėsmės. JT vystymosi tikslą valdo Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, kuri tvarko, įgyvendina ir vykdo politiką ir veiksmus, susijusius su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos klausimais, turinčiais įtakos pasaulio tautoms. Jame yra 54 nariai, kuriuos renka Generalinė asamblėja, ir šie nariai trunka sutampančius trejus metus.

JT sekretoriatas yra funkcinis JT branduolys. Jai vadovauja generalinis sekretorius, padedamas tūkstančių JT darbuotojų, ir vykdo kasdienę JT veiklą, kaip nurodo jos pagrindiniai organai. Tarptautinis Teisingumo Teismas yra JT teisminė institucija, kurios būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose. Kai JT įgaliotieji organai nurodo, jis dalyvauja sprendžiant tarptautinius teisinius ginčus ir teikdamas patariamąsias nuomones JT valstybėms narėms. Patikos taryba yra labai specializuota JT institucija, iš pradžių priskirta atsakomybei prižiūrėti 11 JT pasitikėjimo teritorijų ir stebėti jų pažangą link savivaldos ir nepriklausomybės. Visos 11 pasitikėjimo teritorijų iki 1994 m. Pasiekė savo laisvę, taigi 1994 m. Lapkričio 1 d. Buvo sustabdytos tarybos operacijos ir įgaliojimai susitikti kartą per metus.

Tikslai

Pagrindinis JT tikslas yra išlaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Tai pasiekia šį tikslą, imdamasi priemonių užkirsti kelią tarptautiniams konfliktams, padėdama konflikto dalyviams išspręsti savo problemas taikiai, palaikydama taikos palaikymo tarnybą ir siunčiant taikos palaikymo pajėgas į sutrikdytas teritorijas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos ginčams ir trikdžiams nutraukti ir atkurti taiką. Kitas svarbus JT tikslas yra palaikyti tarptautinę teisę ir užtikrinti, kad dalyvaujančios šalys laikytųsi tarptautinių sutarčių ir kitų įstatymų. Be taikos, teisės ir tvarkos palaikymo, JT taip pat turi humanitarinę funkciją ir deda daug pastangų, kad apsaugotų ir skatintų žmogaus teises ir skatintų tvarų vystymąsi. Humanitarinės pagalbos teikimas tiems, kuriems jos reikia, ypač stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu, taip pat yra vienas iš pagrindinių JT tikslų. JT turi keletą specializuotų programų ir fondų (JTVP, UNICEF, JT Moterys, JT Buveinė ir kt.), Specializuotas agentūras (Pasaulio bankas, PSO, FAO, UNESCO, TDO ir kt.) Ir kitus subjektus bei organizacijas (UNAID, PPO). ir tt), kurie dirba kartu siekdami JT tikslų.

Dabartinė valstybė

JT šiuo metu yra viena iš svarbiausių tarptautinių organizacijų pasaulyje, daugiausia atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą ir humanitarinės pagalbos teikimą nelaimės metu. Sukūrusi po Antrojo pasaulinio karo nuniokojimo, JT sugebėjo sumažinti ir išspręsti konfliktus. Rezultatas buvo akivaizdus mažiau žmonių, mirusių prieštaraujant pirmąjį XXI a. Dešimtmetį, nei bet kuriam XX a. Dešimtmečiui. JT taip pat padėjo sumažinti didelį badą, taip pat dėl ​​maisto krizių miršta mažiau žmonių. FAO, Pasaulio maisto programa ir kiti JT fondai ir programos padėjo mažinti mitybą visame pasaulyje. JT taip pat pavyko apsaugoti ypatingos svarbos buveines, kuriose yra didelė biologinė įvairovė, pvz., Galapagų salos, įgyvendinant šias politikos sritis, programas ir lėšas, skirtas aplinkos taupymui. Keletą Nobelio taikos premijų taip pat laimėjo asmenys ir agentūros, tiesiogiai susijusios su JT. Nepaisant to, kad praeityje ir dabar JT buvo kritikuojama dėl kai kurių savo sprendimų ir politikos krypčių, daugelis su ne tokiais teigiamais rezultatais, šios organizacijos pasiekimais mažinant ekstremalųjį skurdą, maisto, sveikatos ir aplinkos krizėms visame pasaulyje, ir jos pažangą. negali būti paneigta. Taigi ši organizacija toliau dirba siekdama naudos toms kartoms, kurios ateina su savo vystymosi ir taikos palaikymo veikla.