Kas sukelia lėktuvo turbulenciją?

Įvadas

Kadangi orlaivis skrenda per orą, jis gali patirti turbulenciją dėl sparčių vėjo greičio, jo krypties ar abiejų pokyčių. Šie pokyčiai paprastai yra nedideli ir trumpalaikiai. Kitos orlaivių neramumų priežastys yra reaktyviniai srautai, perkūnija, artumas prie kalnų ir švaraus oro turbulencija.

Aiškios oro turbulencija yra labiausiai paplitusi orlaivių patirtis. Jis gali įvykti net ir esant geroms sąlygoms ir negali būti prognozuojamas orų radarais. Jo neįtikėtumas dažnai palieka skrydžio įguloms mažai laiko patarti keleiviams, kokių saugos priemonių reikia imtis. Dėl pasaulinio atšilimo kyla didelio oro turbulencija.

Ar lėktuvo turbulencija yra pavojinga?

Nors turbulencija yra nepatogu patirti, tai nėra pavojinga. Nesvarbu, koks yra jo sunkumas, jis nekenkia faktiniam orlaivio saugumui, nes orlaiviai yra suprojektuoti atlaikyti atšiaurias sąlygas. Pilotai taip pat yra gerai apmokyti judėti turbulencijoje. Tačiau atsiranda turbulentinių sužalojimų ir kasmet JAV sukelia apie 58 aukų. Du trečdaliai šių atvejų yra lėktuvo palydovai arba keleiviai, kurie nešioja saugos diržus.

Turbulencijos lygiai

Skrydžio įgulos visame pasaulyje klasifikuoja turbulenciją, naudodamos „šviesos“, „vidutinės“ ir „sunkios“ lygius. Jų apibrėžimai ir charakteristikos padeda įgulai veiksmingai planuoti tinkamą veiksmų eigą. Šviesos turbulencija gali būti prilyginta važiavimui nelygiu keliu. Pilotams tai yra nedidelis nepatogumas, bet jis yra saugus. Baisūs lenktynininkai vis dar gali atrasti lengvą turbulenciją.

Vidutiniškai turbulencija paprastai trunka 10–15 minučių, bet kartais gali būti išjungta ir kelis valandas. Nors pilotai nesijaučia, vidutinio sunkumo turbulencija gali sutrikdyti kai kuriuos reguliarius peilius ir dėl to gali išsilieti gėrimai. Jei turbulencija išlieka, pilotai gali nuspręsti skristi kitame aukštyje. Sunkūs turbulencijos atvejai yra labai reti ir, nors ir nepatogu, tai nėra pavojinga.

Prevencijos ir saugos priemonės

Lėktuvo turbulencija yra visiškai neišvengiama, tačiau skrydžio įgulos imasi įvairių atsargumo priemonių, kad sumažintų susidūrimą. Pilotai daugiausia remiasi kitų orlaivių pranešimais, kurie gali būti perduodami per orą, arba gali būti išgirsti tiesiogiai. Išgirdę pranešimus, pilotai apsvarstys galimas parinktis ir bandys skristi sklandžiai. Kartais tai neįmanoma dėl kito lėktuvo, skrendančio svarstomu lygiu.

Išankstiniai orų pranešimai ir kabinos radarai taip pat padeda pilotams aptikti oro turbulenciją. Didėjant oro srautui, keleiviams patariama pritvirtinti saugos diržus, kai ženklas yra apšviestas, kad išvengtumėte turbulentinių sužalojimų. Nacionalinė transporto saugos taryba taip pat rekomenduoja, kad kūdikiai būtų pririšti prie oro transporto bendrovės patvirtintos sėdynės, nes juosmens vaikai yra labiau jautrūs turbulentiniams sužalojimams.

Avialinijos šiuo metu tiria aukštųjų technologijų būdus, kuriais galima aptikti turbulenciją. Vienas iš būdų yra ultravioletinių lazerių naudojimas, siekiant patikrinti sąlygas prieš lėktuvo judėjimą per juos. Tai padės pilotams ateityje išvengti neramių takų.