Kas yra Mišių išsaugojimo įstatymas?

Mišių išsaugojimo įstatymas yra principas, kuriame teigiama, kad nei fizinė transformacija, nei cheminės reakcijos nesukuria ar nesunaikina masės izoliuotoje sistemoje. Pagal šį principą cheminės reakcijos reagentai ir produktai turi turėti vienodą masę. Todėl cheminės reakcijos vaško ir deguonies (reagentų) masių suma turi būti lygi anglies (IV) oksido ir vandens (produktų) masių kiekiui. Masių išsaugojimo įstatymas yra būtinas skaičiavimams, susijusiems su nežinomų reagentų ir produktų masės nustatymu bet kurioje konkrečioje cheminėje reakcijoje.

Mišių išsaugojimo įstatymo istorija

Mišių išsaugojimo įstatymas kilo iš senovės graikų pasiūlymo, kad bendra materijos suma visatoje nesikeičia. 1789 m. Antoine Lavoisier vadino Mišių išsaugojimo įstatymą kaip esminį fizikos principą. Einšteinas vėliau pakeitė šį įstatymą įtraukdamas energiją į savo aprašymą. Einšteino teigimu, įstatymas tapo Mišios energijos išsaugojimo įstatymu, kuriame teigiama, kad bendra masė ir energija jokioje sistemoje nepasikeičia. Iš šio principo energija ir masė gali būti konvertuojamos iš vieno į kitą. Nepaisant to, kadangi energijos suvartojimas arba gamyba įprastose cheminėse reakcijose sudaro nedidelę masės dalį, Mišių išsaugojimo įstatymas vis dar yra pagrindinė chemijos sąvoka.

Cheminės reakcijos ir Mišių išsaugojimo įstatymas

Mišių išsaugojimo įstatymas numato vizualizaciją, kad cheminės reakcijos apima reagentų atomų ir ryšių reorganizavimą į skirtingus produktų išdėstymus. Taigi, atomų skaičius šiame procese nepasikeičia. Be to, tam tikros medžiagos atomai yra identiški; todėl jų pertvarkymas nekeičia klausimo masės. Vizualizacija yra esminė cheminių reakcijų vaizdavimo prielaida, naudojant subalansuotas chemines lygtis.

Šiose lygtyse reakcijoje dalyvaujantys elementai turi vienodą skaičių molių kairėje ir dešinėje pusėje. Todėl būtų galima nustatyti bet kurios medžiagos, reikalingos tam tikram produkto kiekiui gaminti, kiekį. Be to, masių išsaugojimo įstatymas yra labai svarbus nustatant dujų masę cheminėse reakcijose, nes daugeliu atvejų jų negalima matuoti. Todėl reakcijoje, kuri apima kietą, skystą ar dujas kaip produktus ar reagentus, žinant kietųjų ir skystųjų medžiagų masę, lengviau nustatyti dujų masę, nes likusi masė tiesiog priskiriama jai.

Realaus gyvenimo pavyzdys

Tipiškas scenarijus, apimantis masių išsaugojimo įstatymo taikymą, yra 10 gramų ledo kubo lydymas karštą dieną. Ledo kubas pakeistų savo būsenas nuo kieto iki skysto ir galiausiai taptų garais. Konteinerio, laikančio ledo kubą, masė išliks pastovi, o vandens masė toje sistemoje nepasikeistų netgi visiškai išgarinus.