Kas yra salos tameniškumas?

Salų tamėtumas yra reiškinys, kai salose esantys gyvūnai labai sumažina elgsenos reakciją į natūralius plėšrūnus, nes jie išsivystė nedaug ar be natūralių plėšrūnų. Dėl riboto plėšrūnų atsako sumažėjo salų rūšys, kai jos susiduria su natūraliais plėšrūnais. Kelios salų rūšys eksponavo elgesį ir negali instinktyviai nustatyti išorinio plėšrūno buvimo kaip grėsmės.

Evoliucinis procesas

Kai Charles Darwin daugiau nei prieš šimtmetį lankėsi Galapagų salose, jis pažymėjo, kad gyvūnai buvo labiau įžvalgūs nei žemyne. Darvinas pasiūlė, kad toks elgesys atsirado dėl to, kad saloje buvo labai mažai plėšrūnų. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad salų tamumo lygis priklauso nuo plėšrūnų gyventojų skaičiaus ir įvairovės bei salos izoliavimo nuo likusio pasaulio. Kai plėšrūnų skaičius yra didelis ir įvairus, kitų gyvūnų skerdienos atsakas taip pat yra didelis. Gyvūnai, gyvenantys saloje su ribotais plėšrūnais ir ilgą laiką buvo izoliuoti, lėtesni informuoja apie plėšrūnus. Kai į salą įvežama nauja plėšrūnų rūšis, gyvūnai negali tinkamai reaguoti ir rizikuoti išnykimo.

Salų tameniškumas naminiuose gyvūnuose

Salų tamėtumas taip pat pastebėtas naminiams gyvūnams, nes gyvūnai negali reaguoti į laukinius plėšrūnus taip pat, kaip ir laukiniai gyvūnai. Šis bruožas pastebėtas tarp asilų, galvijų, avių ir ožkų, ypač Indijoje ir Afrikoje. Afrikoje, pvz., Žinoma, kad liūtai ir leopardai atakuoja naminius galvijus ir asilus, nes jie pastebėjo, kad, priešingai nei zebras ir buivolai, laukiniai gyvuliai reaguoja į plėšrūnų buvimą.

Kiti gyvūnai, kurie turėjo didelį salų tamumo laipsnį, yra „An Aegean“ sienos driežas Makareso saloje, Graikijoje ir keletas driežas rūšių, esančių Ramiojo vandenyno, Atlanto ir Karibų jūros regionuose.