Kodėl dangaus mėlyna?
Gamta pristato keletą paslapčių, kaip tam tikri dalykai yra tokie, kokie jie yra. Dangaus spalva yra vienas natūralus reiškinys, pritraukęs įvairias nuomones ir mitinius bei mokslinius paaiškinimus. Aiškiomis dienomis dangus yra mėlynas, o spalva kartais blyškesnė, ypač į horizontą. Įvairūs mokslininkai sukūrė įvairias teorijas, paaiškinančias mėlyną spalvą. Dauguma mokslininkų sutinka, kad atmosfera prisideda prie dangaus spalvos. Vienas toks mitas apima paaiškinimą, kad dangus yra mėlynas, nes saulės šviesa atspindi mėlyną vandenynų spalvą. Tačiau šis paaiškinimas yra neteisingas, nes tą patį šviesos sugerties atmosferoje reiškinį taip pat atsitinka vandenyje, nes ilgesnės šviesos bangos sugeria giliau nei trumpieji mėlyni spinduliai.
Šviesos išsklaidymas
Dažniausiai priimta teorija, paaiškinanti dangaus mėlyną spalvą, yra šviesos išsklaidymas atmosferoje. Atmosferą sudaro dujos ir kitos dalelės, kurios susiduria su šviesos dalelėmis ir išsklaido jas skirtingomis kryptimis ir intensyvumu. Šviesą sudaro septynių skirtingų bangų ilgių spalvų spektras. Šios spalvos yra raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, indigo ir violetinė, kurių dalelės yra išsklaidytos netolygiai. Mėlyna šviesa keliauja trumpesniais bangos ilgiais ir yra išsklaidyta daugiau nei kitos spalvos, nes saulė spinduliuoja orą. Mėlyna spalva taip pat turi didesnį dažnį, palyginti su raudona spalva, ir skleidžia daugiau. Šis sklaida ir sklaida sukuria efektą, kai dangus atrodo mėlynas. Šviesa važiuoja tiesia linija visomis kryptimis. Šių judesių metu jis susilieja su dujų dalelėmis ir kitomis atmosferoje esančiomis medžiagomis, kurios sugeria šviesą ir spinduliuoja panašią šviesos spalvą kaip ir absorbuojamas.
Tyndall ir Rayleigh teorijos
XIX a. Mokslininkas John Tyndall pirmasis sukūrė teisingą dangaus mėlynos spalvos teoriją. Viešpats Rayleigh paaiškino Tyndall'o šviesos sklaidos atmosferoje teoriją. Rayleigh atliko daugiau šviesos elgsenos tyrimų, galiausiai priėjo prie išvados, kad mėlyna šviesa yra išsklaidyta daugiau nei raudona šviesa. Jis apskaičiavo, kad mėlyna šviesa yra išsibarsčiusi daugiau nei raudona spalva 10 kartų. Anksčiau mokslininkai tikėjo, kad dulkės ir vandens dalelės atmosferoje prisidėjo prie šviesos absorbcijos ir sklaidos. Teorijos buvo apleistos, nes dangus spalva pasikeitė keičiantis atmosferos dulkių ir vandens kiekiui.
Biologija
Dangaus spalva taip pat siejama su mūsų akių receptoriais, kurie skiriasi savo jautrumu įvairių spalvų sukėlėjams. Spalvų kūgiai skirtingai suvokia bangų ilgio spalvas. Yra žinoma, kad mėlynieji receptoriai yra jautresni nei raudonos ir žalios spalvos, todėl labiau tikėtina, kad mėlynos šviesos dalelės bus išsklaidytos iš saulės šviesos.
