Kokias kalbas kalba Cabo Verde?
Žaliasis Kyšulys yra nedidelė salų tauta, esanti prie Vakarų Afrikos pakrantės. Jau tūkstančius metų salos nebuvo apgyvendintos iki Portugalijos atvykimo 15-ajame amžiuje, kurie įkūrė koloniją salose ir pradėjo vergauti iš Vakarų Afrikos, kad dirbtų vietos plantacijose. Šie ankstyvieji gyventojai paskatino plėtoti dvi pagrindines šalies kalbas, kurios yra Žaliojo Kyšulio Portugalijos ir Žaliojo Kyšulio kreolų kalbos.
Oficiali Cabo Verde kalba
Žaliojo Kyšulio portugalai yra Europos portugalų tarmė, naudojama Žaliojo Kyšulio saloje. Nors neoficialiame pokalbyje kalba dažniausiai nenaudojama, ji yra oficiali šalies kalba, kaip apibrėžta Konstitucijoje. Žaliojo Kyšulio portugalų kalba naudojama visuose valdžios institucijų komunikatuose, taip pat rengiant visus oficialius dokumentus, įskaitant teisės aktus ir įstatymus. Ši kalba taip pat yra plačiai naudojama ir spaudoje, ir elektroninėje žiniasklaidoje. Nepaisant to, kad Žaliojo Kyšulio portugalų kalba yra oficiali kalba, ji visoje šalyje nėra kalbama neišvengiamai, nes nėra oficialios reguliavimo institucijos, įgaliotos reguliuoti kalbos vartojimą. Žaliojo Kyšulio portugalai kilo iš Europos portugalų, nes pirmieji salų gyventojai buvo iš Portugalijos. Šios dvi kalbos taip pat turi daugybę kalbinių savybių, kurios liudija jų tarpusavyje susietas tapatybes, tačiau taip pat turi mažai skirtumų, kurie juos atskiria, o tai akivaizdu jų fonetika, sintaksė ir morfologija. Pavyzdžiui, Europos portugalų kalba yra keli būdai, kaip kreiptis į asmenį antrajame asmenyje, o Žaliojo Kyšulio portugalai turi tik du būdus, kaip kreiptis į asmenį antrajame asmenyje. Žaliasis Kyšulys 1462 m. Oficialiai tapo Portugalijos kolonija, o netrukus kolonijinė vyriausybė nustatė Portugalijos valstybinę kalbą. Žaliojo Kyšulio Portugalijos standartizacijos priemonės, pvz., Žodynai ir mokyklų vadovai, grindžiami Europos Portugalijos standartais.
Pagrindinė Cabo Verde kalba
Žaliojo Kyšulio rytų kalba yra Žaliojo Kyšulio kreolų kalba, o beveik visi Žaliojo Kyšulio gyventojai kalba apie šią kalbą. Dauguma Žaliojo Kyšulio diasporos piliečių taip pat vartoja kalbą kaip antrąją kalbą. Žaliojo Kyšulio kreolų kalba yra viena iš daugelio portugalų kilmės kreolų pasaulyje, ir tai yra kreolų kalba, kurioje yra daugiausia gimtoji pasaulyje. Žaliojo Kyšulio kreolai taip pat yra seniausia pasaulyje esanti kreolė, kurioje vertinama, kad saloje yra daugiau nei 1, 2 milijono gimtoji kalba. Ši kalba neturi oficialaus pavadinimo, tačiau šalyje ji vadinama „kreoliu“. Tiksli Žaliojo Kyšulio kreolų kilmė nėra visiškai žinoma, tačiau kalbininkai mano, kad kalba kilusi iš salų gyvenančių Afrikos vergų, kurie vartojo Europos portugalų kalbą ir įtraukė savo gimtosios Vakarų Afrikos kalbų gramatiką (įskaitant Fulani, Wolof, Mandingo, Balanta ir Temne) į Portugalijos leksikoną. Žaliojo Kyšulio kreolų rašytiniu formatu naudojamas ALUPEC, akronimas „ Alfabeto Unificado a Escrita do Caboverdino “ (išverstas į „vieningą Žaliojo Kyšulio rašymo abėcėlę“) rašymo sistemą, kurią oficialiai pripažįsta Žaliojo Kyšulio vyriausybė. Kiekviena Žaliojo Kyšulio sala turi atskirą kalbos variantą, tačiau kalbininkai skirsto juos į dvi geografiškai apibrėžtas šakas, kurios yra Barlavento kreolai ir Sotavento kreolai.
