Kokio tipo vyriausybė yra Šveicarijoje?

Šveicarija yra artimiausia valstybė pasaulyje, turinti tiesioginę demokratiją, kurioje piliečiai gali ginčyti bet kokį federalinės asamblėjos balsuotą įstatymą. Šveicarijos vykdomosios, teisminės ir teisėkūros institucijos yra organizuotos federaliniu, kantonų ir bendruomenės lygiu. Šveicarija, skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, neturi prezidento ar ministro pirmininko, o šalies piliečiai yra galios viršūnėje.

Šveicarijos federalinė asamblėja

Federalinę asamblėją arba įstatymų leidžiamą instituciją sudaro Nacionalinė taryba ir valstybių taryba. Valstybių tarybą sudaro 46 nariai, atstovaujantys kantonams. Kas ketverius metus Šveicarijos piliečiai balsuoja už 200 narių, kad galėtų sudaryti Nacionalinę tarybą. Du parlamento rūmai vykdo teisėkūros užduotis, o jų posėdžiai parlamente yra atviri piliečiams. Bet kuris pilietis gali ginčyti bet kokį federalinės asamblėjos siūlomą įstatymą ar pakeitimą.

Šveicarijos Federacinė Taryba

Šeši nariai sudaro Šveicarijos Federacinės tarybos vykdomąją valdžią. Jie vykdo tai, ką galima pavadinti kolektyvine pirmininkavimu ir kuriuos išrinko parlamentas. Kiekvienas iš šių narių vadovauja federaliniam departamentui (ministerijai). Septynios šalies tarnybos yra Finansai, Ekonomika ir Švietimas, Vidaus reikalų, Gynybos ir Sportas, Energetika, Eismo ir Aplinkosauga ir Teisingumas.

Federalinės tarybos nariai yra iš keturių aukščiausių šalies partijų, o tai labai padeda formuoti stabilią vyriausybę. Federalinės tarybos nario kadencijos trukmė neribojama.

Kasmet Šveicarijos Konfederacijos prezidentas, didžiąja dalimi iškilmingas vaidmuo, keičiasi tarp narių. Atstovaujantis Prezidentas atstovauja šaliai tarptautinėse konferencijose, nustato darbotvarkę, kuri bus aptariama per savaitines konferencijas, ir kreipiasi į piliečius nacionalinėse šventėse.

Šveicarijos teismai

Teismų skyrius yra Federalinis Aukščiausiasis Teismas. Teismo teisėjus kas šešerius metus renka Federalinė asamblėja. Aukščiausiasis teismas yra aukščiausiasis apeliacinis teismas po kantonų teismų. Aukščiausiasis Teismas taip pat gauna apeliacinius skundus dėl federalinės administracijos administracinių sprendimų.

Kantonų administracijos

Škotų federacijų kantonai organizuoja savo veiklą pagal įstatymus ir politiką, federalinę konstituciją ir mažumas. Kiekvienas kantonas turi savo konstituciją ir renka vidutiniškai 5 narius, kad sudarytų kantono vyriausybę. Dauguma kantonų taip pat turi vieną parlamentą. Federalinė vyriausybė daugelį savo pareigų perduoda kantonų administracijoms. 6 iš 26 kantonų šalyje yra laikomi puskantonais, tačiau visi kantonai turi lygias autonomijos ir kompetencijos teises. Kantonai turi ginkluotą policiją ir valdo universitetus bei ligonines ir renka pajamų mokesčius.

Rinkimai ir referendumai

Šveicarijos rinkėjai kasmet gali balsuoti ne mažiau kaip keturis kartus nacionalinių pasiūlymų klausimais. Šveicarijos rinkėjai turi daugiau pasakyti apie nacionalinius ir kantoninius reikalus nei bet kur kitur pasaulyje. Šveicarijos rinkėjai renka kantonų vyriausybių narius ir Federalinę asamblėją.

Politinės partijos Šveicarijoje

Penkios pagrindinės partijos atstovaujama šalies federalinėje taryboje. Šios partijos yra laisvosios demokratijos partija, krikščionių demokratų partija, socialdemokratų partija, Šveicarijos konservatorių partija ir Šveicarijos liaudies partija.