Kokios yra didžiausios pramonės šakos Eritrėjoje?

Pramonės šakos yra bet kurios šalies ekonomikos varomoji jėga. Pagrindinės pramonės šakos įvairiose šalyse skiriasi, o žemės ūkis paprastai yra pagrindinė besivystančių šalių pramonė. Išsivysčiusios šalys paprastai turi labai diversifikuotą ekonomiką, kad išvengtų pavojaus, susijusio su pernelyg pasitikėjimu viena ekonomine veikla.

Eritrėja yra Afrika į pietus nuo Sacharos tauta, užimanti apie 45 400 kvadratinių mylių. 2017 m. Eritrėjos bendrasis vidaus produktas buvo 6, 1 mlrd. JAV dolerių, ty nuo 2016 m. Jis padidėjo 3, 4%. Eritrėja yra besivystanti šalis, turinti didelę gyventojų dalį, gyvenančią žemiau skurdo ribos. Nesaugumas trukdė Eritrėjos ekonomikos augimui, ypač per karą, dėl kurio vyriausybė skyrė dideles metinio biudžeto dalis saugumui. Eritrėjos gamtos ištekliai, ypač žemė ir mineralai, yra nepakankamai panaudoti daugiausia dėl nepakankamų lėšų.

Žemdirbystė

Apie 80% Eritrėjos darbuotojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Pasaulio banko duomenimis, dauguma Eritrėjoje auginamų pasėlių yra pragyvenimui. Nepaisant didelio žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių skaičiaus, jis sudaro mažiau nei 20 proc. Šalies bendrojo vidaus produkto. Apskaičiuota, kad žemė, kuri gali remti žemės ūkį Eritrėjoje, yra beveik 1 396 000 akrų. Eritrėja taip pat saugo tokius gyvūnus kaip avys, kupranugariai, ožkos ir galvijai ne tik kaip mėsos ir pieno, bet ir eksporto šaltinis. 2015 m. Gyvulių eksportas sudarė 0, 11% visos šalies eksporto. Žemės ūkio produktai naudojami maisto perdirbimo pramonėje, siekiant gaminti platų perdirbtų maisto produktų asortimentą. Vyriausybė ėmėsi keleto projektų, siekdama pagerinti žemės ūkio sektorių, kad sumažintų šalies pasitikėjimą užsienio pagalba, pvz., 17 mln. Dolerių iš Afrikos plėtros banko naudos, kad sumažintų sausrų sunkumą ūkininkams. Vyriausybė taip pat pastatė užtvankas, kad ūkininkams būtų suteiktas drėkinimo vanduo, turint omenyje svarbų pavyzdį - „Adi Hakefa-Lamza“ mikro užtvanka. Vyriausybė taip pat ragina ūkininkus pasinaudoti drabužių pramone ir augaline medvilnė, kurios gamyba pagal informacijos ministeriją sumažėjo.

Kasyba

Eritrėjos įvairios mineralinės žvalgymo bendrovės aptiko didelius mineralinius nuosėdas šalyje. Eritrėja turi platų mineralinių medžiagų asortimentą - nuo aukso iki kalio. 2015 m. Mineralinių rūdų eksportas viršijo 95% visos šalies eksporto ir buvo vertinamas šiek tiek daugiau nei 424 mln. „Nevsun Resources“, Kanados kasybos įmonė, turi licenciją kasyklai Bisha kasykloje, kuri yra 93 mylių į vakarus nuo sostinės Asmara. Kasykloje gausu aukso, cinko ir vario. Eritrėja taip pat turi kalkakmenio nuosėdas, vieną iš pagrindinių cemento gamybos sudedamųjų dalių. Eritrėja eksportuoja dalį savo cemento, kai Kataras perka didžiąją dalį Eritrėjos eksportuotų cemento. Eritrėjos kasybos sektorius nebuvo visiškai išvystytas, nes jis susiduria su daugybe iššūkių, iš kurių pagrindinis yra didelis minų skaičius šalyje. Šalies nesaugumas dėl savo smurtinės istorijos su Etiopija taip pat prisidėjo prie nepakankamo mineralinių išteklių panaudojimo. Infrastruktūra valstybėje taip pat nėra pakankamai išvystyta. Vyriausybė tikisi, kad kai kasybos pramonė bus tinkamai panaudota, tauta patirs eksponentinį ekonomikos augimą.

Energija

Energetikos pramonė yra labai svarbi Eritrėjos ekonomikai, nes šalis reikalauja elektros energijos savo ambicingam ekonomikos plėtros planui. Trys arabų šalys, įskaitant Kuveitą, JAE ir Saudo Arabiją, bendradarbiauja su Eritrėja, kurdamos 88 megavatų jėgainę, kuri pagaliau buvo baigta 2003 m. Nepaisant didelių naftos ir gamtinių dujų atsargų kiekio, Eritrėja gamina naftą vietoje, o vietoj to importuoja naftą ir gamtines dujas. Šalies atsargas dar reikia panaudoti iš dalies dėl ilgo karo dėl nepriklausomybės. Alternatyvių energijos šaltinių naudojimas šalyje išaugo daugiausia dėl vyriausybės susidomėjimo sektoriumi ir šalies energijos šaltinių įvairinimo. Tautos vieta yra svarbiausia saulės energijos gamybos vieta.

Žvejyba

Eritrėjos pakrantė yra maždaug 1, 388 mylių, ją sudaro žemyninė pakrantė ir daugiau nei 300 salų. 1950 ir 1960 m. Šis sektorius buvo aktyvus ir tinkamai išvystytas. Kaip ir dauguma šalies pramonės šakų, žuvininkystės pramonę labai paveikė karas su Etiopija. Įgijęs nepriklausomybę, Eritrėjos vyriausybė pradėjo įgyvendinti projektą, skirtą šiam sektoriui atgaivinti po to, kai jis suprato, kokį svarbų vaidmenį jis gali atlikti šalies ekonomikos augimui. Raudonosios jūros dalis pagal Eritrėjos kontrolę turi daug vertingų žuvų rūšių, kurios dar turi būti visiškai išnaudotos jų ekonominei vertei. Eritrėjai pradėjo užsiimti žuvų auginimu užtvankose, pvz., „Gash Barka“ užtvankoje.

Ekonomikos augimas

Eritrėjos ekonomika gali iš esmės augti pagal Pasaulio banko analizę. 8, 7% augimo tempas 2011 m. Privertė Eritrėją prisijungti prie sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų. Šalyje yra neišnaudotų mineralinių medžiagų, ypač brangiųjų ir netauriųjų metalų, galinčių paskatinti šalies ekonomiką. Vyriausybė patvirtino, kad Eritrėja turi nepanaudotų naftos atsargų, kurios, jei jos būtų tinkamai išnaudotos, galėtų padidinti šalies pajamas. Eritrėjos vyriausybė bendradarbiauja su įvairiomis pasaulio vyriausybėmis, kad pagerintų skirtingus ekonomikos sektorius. Eritrėja buvo užimta 189-aisiais, kai kalbama apie verslo paprastumą, o vyriausybė įgyvendino kelias strategijas, kuriomis siekiama pagerinti reitingą. Vyriausybė įgyvendino naują mokesčių politiką, kad užtikrintų konkurencingą verslo aplinką bet kuriai įmonei, kuri nusprendžia investuoti į Eritrę. Pasak šalies švietimo ministro, Eritrėja skiria apie 45% savo metinio biudžeto švietimo sektoriui, siekdama plėtoti Eritrėjos žmonių įgūdžius. Didelės išlaidos švietimui yra pateisinamos tuo, kad turint didesnį aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių padidėja šalies našumas.