Religiniai įsitikinimai Kirgizijoje

Kirgizija yra suvereni valstybė Vidurio Azijoje. Užimta šalis apima 199 951 kvadratinių kilometrų plotą. Tautos populiacija yra 6 019 480. Musulmonai sudaro 75% Kirgizijos gyventojų. Rusijos stačiatikių krikščionys ir kitų religijų pasekėjai sudaro atitinkamai 20% ir 5% šalies gyventojų.

Didžiausia religija Kirgizijoje

Dauguma musulmonų, gyvenančių Kirgizijoje, yra sunnitų musulmonai. Saulėtekio islamas buvo pristatytas tautoje maždaug 8 a. Iki XIX a. Pabaigos Islamas tapo pagrindine religija Kirgizijoje. Šalyje praktikuojamas islamas dažnai suleidžiamas į etninių Kirgizijos žmonių prieš islamo tradicijas ir papročius.

Krikščionybė Kirgizijoje

Krikščionybė, antra pagal dydį Kirgizijoje praktikuojama religija, turi ilgą istoriją šalyje. Archeologinės liekanos rodo, kad krikščionių bažnyčia šalyje egzistavo jau nuo 7 a. Rytų ortodoksų krikščionybė turi daugiausia šalininkų tarp šalyje veikiančių bažnyčių. Apie 700 000–1, 1 mln. Tautos žmonių yra susiję su Rytų ortodoksų bažnyčia. Dauguma šalies krikščionių yra etniniai ukrainiečiai arba rusai. Romos katalikai, gyvenantys šalyje, yra tik apie 1500 žmonių.

Vietinės religijos Kirgizijoje

Tengriizmas yra susijęs su tradiciniais Kirgizijos religiniais įsitikinimais. Tai religija, praktikuojama Vidurinėje Azijoje su animizmu, šamanizmu, totemizmu ir tt, kuri yra neatsiejama religijos dalis. Šio religijos tikintieji Kirgizijoje garbina gamtos dvasias ir jų protėvius. Jie taip pat pripažįsta dvasinį giminystę su tam tikru gyvūno tipu ir priima tokius gyvūnus kaip kupranugariai, gyvatės, elniai, pelėdos ir kt. Tradicinės religinės praktikos vaidina didesnį vaidmenį Kirgizijos žmonių gyvenime šiaurinėse šalies dalyse nei pietuose.

Religinė laisvė ir tolerancija Kirgizijoje

Tarybų Sąjungos valstybinė ateizmo politika neturėjo didelės įtakos Kirgizijos žmonių religiniam gyvenimui sovietų valdžioje. Po nepriklausomybės šalis ir toliau liko pasaulietinė. Apskritai, šiaurinės Kirgizijos visuomenė yra labiau pasaulietiška, o pietuose - religingesnė. Nuo pastarųjų dešimtmečių šalyje didėja musulmonų gyventojų dalis. Šį padidėjimą lydėjo viešųjų veikėjų, pareikalavusių skatinti tradicinių islamo vertybių tautoje, skaičiaus padidėjimas. Kaip ir kitose Centrinės Azijos dalyse, toks nukrypimas nuo pasaulietinės perspektyvos kelia susirūpinimą dėl fundamentalistinės islamo revoliucijos galimybės. Nuo šiol Kirgizijos vyriausybė nepritaria konstitucinėms žmonių teisėms, užtikrindama, kad Kirgizijos visuomenės pasaulietiškumas išliktų stabilus.