Kokiomis kalbomis kalbama Meksikoje?
Meksikos kalbų kilmė
Nors šiandien didžioji dauguma Meksikos gyventojų kalba ispanų kalba, originalios šalies kalbos yra amerindų arba vietinės kalbos. Daugelio šių vietinių kalbų kilmė yra Mesoamerikiečių kalba, o lingvistiniai duomenys yra apie 5000 metų. Prieš 2000 m. Pr. Kr. Mesoamerica buvo archajišku laikotarpiu, kuris sukūrė 3 pagrindines kalbų šeimas: majų, Mixe-Zoquean ir Oto-Manguean. Didėjant Olmec civilizacijai, prasidedančiai maždaug 2000 m. Pr. Kr., Daugelis žmonių pradėjo migruoti visame regione ir su jais kalbėti. Olmecas, pasiskolintas iš „Mixe-Zoquean“ šeimos, Oto-Manguean kalba, išsklaidyta į centrinę Meksiką, ir majų kalba pradėjo įvairinti, kai garsiakalbiai persikėlė į šiaurę. Mažėjant Olmec civilizacijai, kilo kitų civilizacijų, kartu su jomis kalbų šeimomis, tokiomis kaip Uto-actekanas, ir toliau plėtojant kitas kalbas. Kai kurios civilizacijos, pvz., Actekai, Mixtecas ir Zapotecas, liko galioje ir įtakojo kalbą savo galios regione. Kai kurios iš šių kalbų ir šiandien yra kalbamos.
Meksikos vietinės kalbos
Plačiausiai kalbama Meksikos gimtoji kalba yra Nahuatl. Ši kalba priklauso Uto-Actekų šeimai, kurią mokslininkai mano, kad jie kilę iš pietvakarių JAV. Apie 500 AD kalbų kalbėtojai persikėlė į Centrinę Meksiką. Po beveik 100 metų Nahuatl tapo galingiausia regiono kalba, kurią naudojo actekų imperija. Atvykus Ispanijos kolonizatoriams, Nahuatl palaipsniui prarado dominuojančios kalbos poziciją. Šiandien 1 376 026 kalba ir toliau kalba, 14, 9 proc. Moterys sudaro didžiąją dalį vienos kalbos. Kalbą galima išgirsti Hidalgo, Guerrero, San Luis Potosí, Puebla ir Veracruz valstijose.
Yucatec Maya kalba, vadinama Maya, priklauso majų kalbai ir yra daugiausia kalbama Jukatano pusiasalyje. Jis kilęs iš 5000 metų kalbos šeimos, „Proto-Mayan“. Šie garsiakalbiai persikėlė į Jukatano pusiasalį maždaug 1400 m. Pr. Kr. Laikui bėgant, jie tapo galinga civilizacija, kartu egzistuojanti su kitomis pagrindinėmis civilizacijomis, tokiomis kaip Olmec. Apie 9 a. Imperija pradėjo žlugti, nors Jucatano regione vis dar egzistavo didelis Mayos gyventojų skaičius. Šiandien apie 759 000 žmonių kalba ir toliau kalbant Yucatán, Quintana Roo ir Campeche valstijose.
Trečioji plačiausiai vartojama vietinė kalba yra Mixtec, priklausanti anksčiau minėtai Oto-Manguean šeimai. Ši kalba augo dabartiniame Oaxaca, Puebla ir Guerrero regione, taip pat vadinama La Mixteca. Mixtec kultūra egzistavo nuo prieš Kolumbijos laikų ir buvo pagrindinis Zapotec kultūros konkurentas. Mixtec pakilo į valdžią 11-ajame amžiuje, bet sumažėjo, kai atvyko ispanai. Šiandien kalba kalba 423 216 žmonės.
Užsienio kalbos Meksikoje
Meksika buvo pagrindinė imigrantų šalis šimtus metų. Imigrantai daugiausia atvyko iš Europos, JAV, Lotynų Amerikos ir Azijos. Daugelis yra gimę užsienyje ir daugelis kitų yra imigrantų palikuonys. Jie atnešė su jais ir daugelis toliau kalbėjo savo gimtąja kalba. Tai: anglų, vokiečių, graikų, italų, arabų, prancūzų, portugalų, kinų ir japonų.
Nykstančios kalbos Meksikoje
Nors vyriausybė beveik išimtinai vartoja ispanų kalbą, tai nėra techniškai oficiali Meksikos kalba. Iš tiesų šalies konstitucija apibrėžia šalį kaip daugiakalbį, pripažįsta vietinių žmonių teisę naudotis ir išsaugoti savo kalbas ir skatina dvikalbį švietimą. Be to, vyriausybė priėmė kalbinių teisių įstatymą, pripažindama 62 vietines kalbas kaip oficialiąsias nacionalines kalbas. Nepaisant šių pastangų išsaugoti ir skatinti vietines kalbas, daugelis jų šiandien kelia pavojų. Ispanų kalba vis dar dominuoja visuomenėje, kur jaunesnės kartos išmeta jų protėvių kalbą. Tai netiesiogiai skatinama per klasikinį požiūrį, spaudimą įsisavinti „šiuolaikinę kultūrą“ ir mažesnę daugelio čiabuvių tautų socialinę ir ekonominę padėtį. Šiandien ne mažiau kaip 21 kalba yra laikomos labai pavojingomis, 38 yra visiškai nykstančios, 32 yra labai pavojingos, o 52 - pažeidžiamos.
Kokiomis kalbomis kalbama Meksikoje?
| Reitingas | Kalba | Garsiakalbiai |
|---|---|---|
| 1 | Nahuatl (Nahuatl, Nahuat, Nahual, Macehualtlahtol, Melerateol) | 1, 376, 026 |
| 2 | Yucatec Maya (Maaya t'aan) | 759 000 |
| 3 | Mixtec (Tu'un sávi) | 423, 216 |
| 4 | Zapotec (Diidxaza) | 410, 901 |
| 5 | Tzeltal Maya (K'op o winik atel) | 371, 730 |
| 6 | Tzotzil Maya (Batsil k'op) | 329, 937 |
| 7 | Otomí (Hñä hñü) | 239, 850 |
| 8 | Totonac (Tachihuiin) | 230 930 |
| 9 | Mazatec (Ha shuta enima) | 206, 559 |
| 10 | Ch'ol (Mayan) (Winik) | 185, 299 |
| 11 | Huastec (Téenek) | 149, 532 |
| 12 | Chinantec (Tsa jujmí) | 125, 706 |
| 13 | Mixe (Ayüük) | 115, 824 |
| 14 | Mazahua (Jñatho) | 111, 840 |
| 15 | Purépecha (P'urhépecha) | 105, 556 |
| 16 | Tlapanec (Me'phaa) | 98, 573 |
| 17 | Tarahumara (Rarámuri) | 75, 371 |
| 18 | Amuzgo (Tzañcue) | 43, 761 |
| 19 | Chatino (Cha'cña) | 42, 791 |
| 20 | Tojolab'al (Tojolwinik otik) | 43, 169 |
| 21 | Popoluca (Zoquean) (Tuncápxe) | 54, 004 |
| 22 | Chontal de Tabasco („Yokot t'an“) | 43, 850 |
| 23 | Huichol (Wixárika) | 35, 724 |
| 24 | Mayo (Yoreme) | 32, 702 |
| 25 | Tepehuán (O'dam ir Ódami) | 31, 681 |
| 26 | Trique (Tinujéi) | 24 491 |
| 27 | Cora (Naáyarite) | 17, 086 |
| 28 | Popoloka (Oto-manguean) | 18, 926 |
| 29 | Huave (Ikoods) | 15, 993 |
| 30 | Cuicatec (Nduudu yu) | 12, 610 |
| 31 | Yaqui (Yoem Noki arba Hiak Nokpo) | 14, 162 |
| 32 | Q'anjob'al | 10, 833 |
| 33 | Tepehua (Hamasipini) | 10, 625 |
| 34 | Pame (Xigüe) | 9, 768 |
| 35 | Mam (Qyool) | 8, 739 |
| 36 | Chontal de Oaxaca (Slijuala sihanuk) | 5, 534 |
| 37 | Chuj | 2, 143 |
| 38 | Tacuate (Mixtec de Santa María Zacatepec) („Tu'un Va'a“) | 2, 067 |
| 39 | Chichimeca jonaz (Úza) | 1, 987 |
| 40 | Guarijío (Warihó) | 1, 905 |
| 41 | Chocho (Runixa ngiigua) | 1, 078 |
| 42 | Pima Bajo (Oob No'ok) | 836 |
| 43 | Q'eqchí (Q'eqchí) | 835 |
| 44 | Lacandón (Hach t'an) | 731 |
| 45 | Jakaltekas (Poptí) (Abxubal) | 584 |
| 46 | Matlatzinca / Ocuilteco (Tlahuica) | 522 |
| 47 | Seri (Cmiique iitom) | 518 |
| 48 | Ixcatec | 406 |
| 49 | K'iche ' | 286 |
| 50 | Kaqchikel | 230 |
| 51 | Paipai (Jaspuy pai) | 221 |
| 52 | Cucapá (Kuapá) | 206 |
| 53 | Mototzintleco (Qatok) | 186 |
| 54 | Kumiai (Ti'pai) | 185 |
| 55 | Pápago (O'odham) | 153 |
| 56 | Kikapú (Kikapoa) | 144 |
| 57 | Ixil | 108 |
| 58 | Cochimí (Laymón, mti'pá) | 96 |
| 59 | Kiliwa kalba (Ko'lew) | 55 |
| 60 | Aguacatec | 27 |
| 61 | Kitos kalbos | 337 |
