Kokios yra didžiausios pramonės šakos Švedijoje?

Švedija yra viena iš Skandinavijos šalių, randama šiaurinėje Europos dalyje. Šalis užima 17, 380 kvadratinių mylių plotą, todėl ji yra didžiausia Šiaurės Europos šalis ir trečia pagal dydį ES. Pagal 2018 m. Surašymą šalyje gyvena 10, 2 mln. Gyventojų. Pagal BVP vienam gyventojui Švedija yra viena iš turtingiausių Europos šalių. Švedija turi išsamią į eksportą orientuotą ekonomiką, kuri labai priklauso nuo gamybos. Kitos pramonės šakos yra žemės ūkis, turizmas ir finansai.

Žemdirbystė

1999 m. Tik 2 proc. Šalies darbo jėgos įgijo pragyvenimo šaltinį iš žemės ūkio, o tai prieštaravo XX a. Pradžioje, kai apie 50 proc. Šalies darbo jėgos dirbo žemės ūkyje. 1950-aisiais maždaug 20% ​​Švedijos darbo jėgos dirbo žemės ūkyje. Švenčiant didelius gamtinius išteklius, Švedijos žemės ūkio produkcija viršija vidaus vartojimą, nors šalis importuoja daug maisto produktų. Apytiksliai 6, 8% visos šalies žemės ploto, kuris atitinka 6, 894, 1 tūkst. Hektarų žemės, yra ariamosios ir laikinos arba daugiametės kultūros. Nuo 2000 m. Buvo apie 76 798 žemės sklypai, kuriuose buvo daugiau kaip penki hektarai ariamosios žemės ūkio. Šalies ūkiai dažniausiai intensyviai auginami, o intensyvus trąšų naudojimas yra labai paplitęs ir labai mechanizuotas. Nuo 1980 m. Iki 1990 m. Žemės ūkis išaugo vidutiniškai 1, 5% per metus, tačiau 1990-aisiais ir 2000 m. Jis išliko santykinai nepakitęs. Dauguma šalies ūkininkų yra pagyvenę žmonės, o daugelis ūkių neturi įpėdinių tęsti ūkininkavimą šalyje, ir tai yra pagrindinis vyriausybės rūpestis. Pastaruoju metu vyriausybė įvedė politiką, kuria siekiama bandyti sujungti mažus ūkius į didelius maždaug 25–50 ha žemės sklypus. Didžioji dalis Švedijos ūkininkų yra nedidelio masto, kurie remia žvejybą ir miškus, o nuo 2000 m. Apie 54% ūkių buvo mažiau nei 50 ha. Kai kurie šalyje auginami augalai yra bulvės, miežiai, kviečiai, rugiai, daržovės ir vaisiai.

Gamyba

Švedija turi veiksmingą į eksportą orientuotą gamybos pramonę, kuri labai prisideda prie šalies ekonomikos. Privačioje gamybos pramonėje dirba nedaug darbuotojų, palyginti su valstybinės gamybos pramonės darbuotojais. Šalies privačios įmonės sudaro apie devynias dešimtadalius pramonės produkcijos. Automobiliai yra didžiausias gamybos pramonės sektorius, kuris sudaro beveik pusę pramoninės pridėtinės vertės. Orlaivių ir automobilių gamybos įrenginiai yra pietinėje šalies dalyje, o automobilių gamintojai, tokie kaip „Saab“ ir „Volvo“, yra pripažinti visame pasaulyje. Elektronika ir elektrinės yra daugiausia Västerås ir Stokholme. Stokholmo miestas yra didžiausias šalies ryšių įrangos gamintojas, o pietinėje šalies dalyje randamos mažos plastiko ir metalo apdirbimo įmonės. Stenungsundas, esantis šalies vakarinėje pakrantėje, garsėja naftos chemijos pramone. Biotechnologijos ir farmacijos produktai yra vienas iš sparčiausiai augančių šalies sektorių, jie yra netoli aukščiausių pirmaujančių medicinos tyrimų centrų šalyje.

Turizmo industrija

Turizmas Švedijoje sudaro palyginti nedidelę šalies ekonomikos dalį, o 2011 m. Jos sudarė 2, 9 proc. BVP ir uždirbo apie 264 mln. Švedijos kronų ir iš jų apie 928 mlrd. Švedijoje 7, 1% namų ūkių pajamų skiriama vietiniam turizmui. Dauguma turistų, kurie apsilanko Švedijoje, daugiausia yra iš kaimyninių šalių, tokių kaip Norvegija, Danija ir Suomija. Kitos šalys, turinčios reikšmingą turistų šaltinį, yra Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Kai kurie šalies lankytini objektai, įskaitant Vasa muziejų ir Drottningholmo rūmų teatrą. Kiti lankytini objektai yra literatūra, švedų menas, muzika ir modernizmas. Šalyje yra 13 UNESCO pasaulio paveldo vietų. Dauguma turistų lanko šalį, ypač vasarą, kai temperatūra yra palyginti didelė, yra nuvežta į Skonę ir centrinę bei pietinę šalies pakrantę, turinčią gražių smėlio paplūdimių. Gotlandas yra dar vienas garsus lankytojų regionas, ypač vasaros laikotarpiu. 2006 m. Šalis gavo 7, 6 mln. Lankytojų, o iki 2016 m. Šalis gavo apie 13, 9 mln. Lankytojų.

Prekyba ir finansai

Eksportas iš šalies sudaro apie trečdalį BVP, o šiuo metu šalis eksportuoja gatavas prekes, kuriose dominuoja inžineriniai produktai, pvz., Telekomunikacijų įranga, automobiliai ir hidroelektrinė. Šalyje taip pat eksportuojama chemijos ir biotechnologijų bei aukštųjų technologijų įranga. Dauguma šių produktų eksportuojami daugiausia į Jungtinę Karalystę Vokietiją, Daniją, Suomiją ir Norvegiją, kuri sudaro apie du trečdalius šalies eksporto rinkos. Šalies importas paprastai yra diversifikuotas, palyginti su eksportu. Iš pradžių nafta buvo vienintelis svarbiausias importas, ypač prieš 1980 m., Kai jis sudarė beveik ketvirtadalį visos vertės. Šalis importuoja daugumą savo produktų iš Norvegijos, Nyderlandų, Danijos ir JK.

Švedijos ekonomikos projektavimas

Švedijos ekonomika laikoma mišriąja ekonomika, kuriai būdinga gerovės valstybė ir kuri daugiausia finansuojama iš šalies dideles pajamas gaunančių mokesčių, užtikrinančių pajamų paskirstymą visai visuomenei. Ekonominis modelis šalyje dažnai vadinamas Šiaurės šalių modeliu. 2014 m. Vyriausybei priklausantis nacionalinis turtas buvo apie 24, 1%. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2017 m. Švedijos BVP augimas buvo 2, 1%, 2018 m. Augimo tempas buvo 2, 3%, 2019 m. Augimo tempas yra 1, 4%, o 2020 m. Prognozuojama, kad jos augs 1, 6%.