Kur yra Baltijos šalys?

Kas yra Baltijos šalys?

Baltijos šalys yra išilgai Baltijos jūros rytinės pakrantės šiaurės Europoje. Baltijos šalis sudaro Lietuva, Estija ir Latvija. Šios tautos dirba kartu per kelias tarpvyriausybines organizacijas ir yra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir euro zonos narės.

Nepaisant geografinio artumo, kiekviena šalis turi unikalių savybių. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos vietiniai asmenys yra Baltijos žmonės, o Estijos vietinės tautos yra vadinamos suomių ir suomių žmonėmis. Šis etninis paveldas taip pat turėjo įtakos kiekvienoje šalyje kalbamoms kalboms.

Be to, Lietuva, Estija ir Latvija turi skirtingas politines istorijas. Lietuva anksčiau buvo Lenkijos sandraugos, o Estija ir Latvija - Baltijos šalių teritorijos dalis. Tačiau iki 1700-ųjų šios trys šalys priklausė Rusijos imperijai. Po Pirmojo pasaulinio karo jie laimėjo nepriklausomybę, kad II pasaulinio karo metu grįžtų į sovietinę okupaciją. Devintajame dešimtmetyje šios šalys vėl tapo nepriklausomos.

Baltijos valstybių kultūra

Kaip jau minėta, Baltijos šalys turi daug kultūrinių, istorinių ir etninių panašumų, tačiau vis dar išlaiko savo individualumą. Kalbant apie religines praktikas, didžiausia Baltijos šalių gyventojų dalis stebi krikščionybę. Šiauriniuose regionuose žmonės dažniausiai įvardijami kaip liuteronai, o pietų regionuose - katalikai. Rusų ir rytų slavų mažumų grupėse dažniausiai pasitaiko stačiatikių krikščionybė.

Prieš Rusiją ir tada Sovietų Sąjunga kontroliavo Baltijos šalis, šį regioną stipriai paveikė kitos šalys, įskaitant Švediją, Lenkiją ir Vokietiją. Baltijos suomių etninė grupė yra daugelio Estijos ir Latvijos liaudies žmonių bendri protėviai. Baltai ir indoeuropiečių tautos yra bendri daugelio žmonių Latvijoje ir Lietuvoje protėviai. Čia taip pat paveikė ir Rusijos bei sovietų valdomi laikotarpiai. Latvijoje 34, 5 proc. Gyventojų yra slavų; tai toliau skirstoma į 26, 7% rusų, 3, 3% baltarusių, 2, 2% Ukrainos ir 2, 2% lenkų. Estijoje slavų kilmės žmonės sudaro 28, 8 proc. Gyventojų; tai daugiausia yra Rusijos kilmės žmonės. Lietuvoje 13, 8 proc. Gyventojų yra slavų.

Baltijos šalių kalbos

Keturios pagrindinės Baltijos šalių kalbos yra lietuvių, latvių, lenkų ir estų kalbos. Lietuvių ir latvių kalbos priklauso indoeuropiečių kalbos šeimos baltų kalbų grupei. Estų ir Livonijos kalbos priklauso uralų kalbos šeimai, kuriai būdinga suomių kalba, todėl jie yra panašūs į suomių kalbą. Dėl šių artimų santykių suomiai yra ir bendra kalba Estijoje.

Estija XVIII a. Buvo švedų valdžioje, todėl estų kalba skolino daug žodžių iš švedų kalbos. Šiandien šiauriniuose šalies regionuose kalbama ir apie švedų kalbos dialektą. Vokietijos laikotarpiu, nuo 1400-ųjų iki pirmojo pasaulinio karo, vokiečių kalba turėjo reikšmingą poveikį akademiniams darbams, viršutinei socialinei klasei ir profesinėms aplinkoms. Tas pats pasakytina ir apie lenkų kalbą Lietuvoje. Be to, rusų kalba tapo svarbia prekybos kalba Baltijos šalyse dėl savo ankstesnės erdvės kontrolės ir toliau kalbama apie kai kurias populiacijas šiandien.

Baltijos valstybių politiniai ryšiai

Nors Baltijos šalys turi skirtingą politinę praeitį, šiandien jos turi panašumų. Visos šios šalys laikomos parlamentinėmis demokratijomis. Šių šalių piliečiai ketverių metų kadencijai renka politinį atstovą, kad jis tarnautų vienvietėje parlamente. Tačiau politiniame administravime yra nedidelis skirtumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje prezidentas renkamas balsuojant. Latvijoje ir Estijoje prezidentą renka Parlamento nariai.

Sovietmečiu laikotarpiu šių šalių vadovai laikė, kad okupacija yra neteisėta. Tokią pačią nuomonę pasidalino daugelis išsivysčiusių šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę. Šios šalys ir daugelis kitų nusprendė nepripažinti Latvijos, Estijos ir Lietuvos kaip Sovietų Sąjungos.

Baltijos šalių tarptautinis bendradarbiavimas

Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje yra draugiški politiniai santykiai. Šis bendradarbiavimas plėtojamas sovietinės okupacijos metu, kurį skatino kiekvienos šalies miškų reikalų ministrai. 1989–1992 m. Šie ministrai užmezgė artimą draugystę, siekdami savo šalių nepriklausomybės. 1991 m. Buvo įsteigta Baltijos Asamblėja, kurią sudarė parlamento nariai iš kiekvienos šalies. Iki 1992 m. Buvo sukurta Baltijos jūros valstybių taryba. Po to EuroFaculty buvo 1993 m.

Šis regioninis bendradarbiavimas buvo dar labiau sustiprintas 1994 m. Plėtojant laisvosios prekybos susitarimą BAFTA. Susitarimu buvo siekiama atverti prieigą prie prekybos su kitomis Europos šalimis, kurios galiausiai pasirengė Baltijos šalims prisijungti prie Europos Sąjungos 2004 m.

Baltijos šalys yra vienintelės buvusios Taryboje kontroliuojamos šalys, įstojusios į NATO ir ES. Nuo to laiko, kai tapo Europos Sąjungos nare, Baltijos šalys ir toliau palaikė glaudžius ryšius. Trijų šalių prezidentai dažnai koordinuoja politikos klausimus. Šis bendradarbiavimas taip pat apima Parlamento pirmininkus, užsienio reikalų ministrus ir vyriausybių vadovus.

Baltijos valstybių ekonomika

XXI amžiaus pradžioje Baltijos šalių ekonomika sparčiai augo. Tačiau 2007–2010 m. Pasaulinės ekonomikos krizės metu šių šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 13% iki 17%. Šiandien Pasaulio bankas kiekvienoje šalyje nurodė „dideles pajamas“.

Nepaisant šios kategorijos, Baltijos šalių ekonomika nukentėjo daugiau nei anksčiau minėtas BVP sumažėjimas. Dėl šių šalių recesijos smarkiai padidėjo nedarbo procentas. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2009 m. Nedarbo lygis pasiekė 13, 7%. Tais pačiais metais Estijoje jis buvo 13, 8%, Latvijoje - 17, 3%; tai buvo vienas didžiausių nedarbo lygių visoje Europoje. Estija per ateinančius metus sugebėjo padidinti savo augimo tempą maždaug 1, 8 proc., Išlaikydama mažesnį skolos lygį nei Europos vidurkis. Tačiau Latvija ir Lietuva negalėjo to pasiekti. Lietuva išaugo tik 1, 3%, o Latvija patyrė tolesnį nuosmukį 1%. Siekdama išvengti paskolų nevykdymo, Latvija užėmė 7, 5 mlrd. Eurų Tarptautinės valiutos fondo (TVF) paskolą.