Lietuvos kultūra

Lietuvos Baltijos šalis turi turtingą paveldą ir kultūrą, kurią įtakoja krikščioniškos tradicijos ir kaimyninių tautų, ypač Šiaurės, slavų ir germanų kultūrų, kultūra.

6. Tautybė, kalba ir religija Lietuvoje

Lietuvoje gyvena apie 2, 793, 284 gyventojų. Etniniai lietuviai sudaro 84, 1% gyventojų. Kitos etninės bendruomenės, turinčios didelį buvimą šalyje, yra rusai, lenkai ir baltarusiai. Lietuvių, oficialią kalbą kalba 82 proc. Gyventojų. Taip pat kalbama rusų ir lenkų kalbomis. Dauguma Lietuvos gyventojų (77, 2% gyventojų) laikosi Romos katalikų krikščionybės. Šalyje gyvena ir Rusijos stačiatikių bažnyčios, senbuvių, evangelikų liuteronų ir kitų šalininkų.

5. Lietuvos virtuvė

Lietuvos virtuvė yra gana panaši į kitų Baltijos šalių virtuvę. Ją įtakoja ir kitos Šiaurės Europos virtuvės. Bulvės, miežiai, rugiai, uogos, agurkai, runkeliai, ridikai, krapų marinatai, grybai, žalumynai, pieno produktai ir pan. Šie produktai paprastai auginami vietoje arba gaminami. Sriubos yra plačiai vartojamos ir laikomos geros sveikatos raktu. Įvairūs dengimo procesai padeda išsaugoti maistą žiemai. Tamsiai ruginė duona yra lietuviškos virtuvės štapelis, kuris dažnai vartojamas pusryčiams, pietums ir vakarienei su kitais lydimaisiais. Bulvė yra populiariausia šalies daržovė ir yra daug įvairių bulvių receptų. Lietuviškiems patiekalams ruošti naudojami prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, česnakai, lauro lapai, krapai, pipirai ir kt. Kiauliena yra dažniausiai valgoma mėsa. Taip pat suvartojama jautiena, ėriena, vištiena, kepta arba įdaryta žuvis ir kt. Alus yra plačiausiai vartojamas alkoholinis gėrimas Lietuvoje. Taip pat gana populiarūs yra įvairūs vaisių ir uogų vynai ir midus (įvairūs medaus padažai).

4. Literatūra ir menai Lietuvoje

Lietuvių kalbos literatūra pradėjo atsirasti nuo XVI a. Iki XVIII a. Literatūra daugiausia buvo religinė. Žinoma, kad M. Mažvydo katekizmas yra pirmoji lietuvių kalba atspausdinta knyga. Jis buvo paskelbtas 1547 m. Lietuvos pasaulietinės literatūros kūriniai buvo pagaminti iš XVIII a. Žodynai, gramatikos taisyklės ir liaudies dainos buvo tarp pirmųjų pasaulietinės gamtos leidinių. Istorinės šalies sąskaitos buvo pradėtos registruoti XIX a. Nors literatūros kūriniai pradėjo diversifikuotis, komunistinė valdžia sovietinės okupacijos metu smarkiai slopino nacionalistines mintis ir išraiškas. Šiandien nepriklausomi Lietuvos rašytojai ir poetai turi visišką laisvę skelbti savo darbus įvairiuose žanruose - nuo romantikos iki karo, nacionalizmo ir kt.

Kaip ir literatūra, Lietuva taip pat turi turtingą meno ir amatų paveldą. Religinis menas iš pradžių dominavo šalies meno scenoje. Jame dalyvavo bažnyčios freskos, religinės gamtos statulos, raižyti mediniai kryžiai ir kt. Vėliau Lietuvos dailės ir amatų scenos įvairovė. Jai įtakos turėjo įvairios temos, įskaitant gamtą, kultūrą, nacionalizmą ir kt. Šiandien įvairiuose šalies galerijose ir muziejuose pastebimi svarbūs lietuvių dailės ir amatų kūriniai. Suvenyrų parduotuvės, maitinančios turizmo rinkas, taip pat parduoda Lietuvos meną ir amatus tarptautiniams lankytojams.

3. Veiklos menas Lietuvoje

Lietuva turi ilgą liaudies muzikos ir šokio istoriją. Šio tipo muzikai gaminti dažniausiai naudojami fleitai, ritiniai, kvadrilės, smuikai, polkas ir kt. Šalies liaudies dainos grindžiamos įvairiomis temomis, pvz., Romantika, vestuvės, archajiškas karas, tradicinis darbas ir pan. Klasikinė ir populiari muzika taip pat yra populiari tautoje. Lietuvoje vyrauja gyva dramos scena. Kasmet rengiami daug filmų festivalių.

2. Sportas Lietuvoje

Lietuvos populiariausias sportas yra futbolas, krepšinis, atletika ir dviračiai. Šalies vyriausybė skatina sportą tautoje ir remia talentingus sportininkus, teikdama finansinę ir kitokią pagalbą. Lietuvos kūno kultūros akademija įsteigta sportininkams ir instruktoriams mokyti savo žaidimuose. Šalies sportininkai dalyvavo daugelyje olimpinių žaidynių ir keletą kartų laimėjo medalius. Nacionalinės futbolo, krepšinio ir regbio sąjungos komandos dalyvavo keliose tarptautinėse varžybose savo žaidimuose.

1. Gyvenimas Lietuvos visuomenėje

Lietuvos įstatymai suteikia lygias teises ir laisves šalies vyrams ir moterims. Diskriminacija dėl lyties darbo vietoje yra neteisėta. Tačiau, nors moterys sudaro beveik 50 proc. Darbo jėgos, vyrai gauna geresnį atlyginimą arba dirba daugiau darbo užmokesčio nei moterys. Švietimas, sveikata, socialinė tarnyba ir kt. Yra kai kurios sritys, kuriose moterys turi didelį dalyvavimą.

Santuokos Lietuvoje paprastai grindžiamos sutarimu. Tokios santuokos yra religinės ir teisinės. Taigi dauguma santuokų ceremonijų apima religinę sąjungą bažnyčioje, kartu su santuokos registracija savivaldybės vestuvių salėje. Nors santuokos amžius Lietuvoje yra mažesnis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, amžius pamažu didėja, nes vis daugiau moterų ieško aukštojo mokslo ir geresnių darbo vietų. Lietuvos namų ūkiai paprastai yra branduoliniai, susidedantys iš sutuoktinių ir jų vaikų, jei tokių yra. Moterys vis dar atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų, pavyzdžiui, maisto ruošimui ir valymui, net kai dirba ne namuose. Vaiko auginimas taip pat tradiciškai yra motinos atsakomybė. Nors tėvų lapai yra leistini šalyje, tik nedaugelis žmonių priima tokius lapus.

Švietimas šalyje yra nemokamas arba labai subsidijuojamas. Taigi raštingumo lygis yra gana didelis. Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo svarbesnis norint gauti gerą darbą.

Lietuviai paprastai yra rezervuoti žmonės. Jie labai gerbia savo tradicijas. Paprastai jie tiesiog nemato tiesioginio viešojo perdavimo, nebent asmuo jiems yra žinomas. Lietuviai taip pat yra geri šeimininkai ir stengiasi, kad svečiai jaustųsi patogiai.