Miesto teritorijos, neturinčios prieigos prie geresnių vandens šaltinių visame pasaulyje

Kai kuriose pasaulio vietovėse trūksta prieigos prie geresnių vandens šaltinių. Sprogstantis miesto gyventojas atnešė precedento neturinčias pasekmes, dėl kurių atsirado nedidelis vandens šaltinis miestuose ir miesteliuose. Kai kuriose pasaulio vietose, kur mažiau nei 80% miesto gyventojų turi prieigą prie patobulintų vandens šaltinių, spaudimas ir trūkumas jaučiamas labiau. Tai kelia du didelius pavojus gyventojams. Vienas iš jų yra vandens ir susijusių ligų, pvz., Maliarijos, protrūkis, o kita - nelaimės, pvz., Potvyniai ir sausros.

2010 m. Apie 96% pasaulio miestų gyventojų turėjo prieigą prie švaraus geriamojo vandens ar geresnio vandens šaltinio (vamzdynų, viešųjų čiaupų, šulinių ar gręžinių, saugomų šaltinių ir lietaus vandens surinkimo). Tačiau kai kuriose šalyse vandens prieinamumas ir infrastruktūra vis dar vyksta. Didelis skaičius miesto žmonių vis dar negali pasiekti švaraus vandens.

Palestina

Palestinoje tik 51% miesto gyventojų yra saugūs. Palestinos teritorijoms būdingas ūmus vandens trūkumas, kuris yra labai politiškai kontroliuojamas. Vandens išteklius kontroliuoja Izraelis ir jiems taikomos Oslo II susitarimo nuostatos. Be to, yra nedaug vandens valymo įrenginių, kurie neturi galimybės tvarkyti visų nuotekų. Pastaruoju metu Gazos ruože Gazos ruožas sukėlė didelę žalą vandens infrastruktūrai ir vandens taršai.

Mauritanija

Švaraus vandens patekimo į Mauritanijos miestus padėtis yra baisi. Švarus vanduo yra prieinamas 58% miesto gyventojų. Nuo dešimtojo dešimtmečio įvyko žymūs sanitarijos ir vandens patobulinimai. Tačiau vis dėlto yra daug iššūkių, neleidžiančių viską pradėti. Pirma, už sektorių atsakingos institucijos nėra veiksmingos. Vyriausybė taip pat nepakankamai finansuoja geresnės vandens infrastruktūros plėtrą šalyje.

Haitis

Haitis susiduria su keliais iššūkiais dėl prieigos prie vandens ir infrastruktūros. Maždaug 85 proc. Miesto gyventojų turi geresnius vandens šaltinius, o tik 24 proc. Tai yra labai maži skaičiai, atsižvelgiant į vandens išteklių potencialą Haityje. Švaraus vandens šaltiniai yra sunkioje vietovėje, pvz., Kalnuose ir pakrantės vietose, kur sunku pasiekti arba sukurti infrastruktūrą. Dirvožemio erozija ir miškų naikinimas padėjo sumažinti vandens kokybę.

Mongolija

Mongolija patiria didelę vidaus migraciją iš kaimo vietovių į miestus. Migrantų gyventojai turi prastą prieigą prie švaraus vandens. Tik 66% miesto gyventojų turi geresnius vandens šaltinius.

Kitos šalys, kuriose jų miesto vietovėse yra ribotas švaraus vandens ir šiuolaikinių vandentiekio tiekimas, yra Pietų Sudanas, Čadas, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Angola ir Afganistanas.

Nacionalinės intervencijos

Šių šalių vyriausybės kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padėjo pagerinti vandens padėtį miesto vietovėse. Jų pagrindinis uždavinys yra neatsilikti nuo urbanizacijos ir augančio gyventojų skaičiaus.

Jungtinių Tautų iniciatyvos subūrė ekspertus, vietos valdžios pareigūnus, žiniasklaidos specialistus, svarbiausius vandens operatorius ir politinius miestų bei suinteresuotųjų šalių grupių atstovus, kad aptartų klausimus, susijusius su vandens patekimu į miestų teritorijas. Buvo pasiūlyti praktiniai būdai, kaip apsisukti situacijai ir leisti tūkstančiams žmonių patekti į geresnius vandens šaltinius.